- išstabarėti
- išstabarė́ti intr. Aln išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Žolė išstabarė́jo – reikė anksčiau pjaut Ktk. \ stabarėti; apstabarėti; išstabarėti; sustabarėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išstabarėti
Look at other dictionaries:
apstabarėti — intr. LKGIII606 lingv. pasidaryti nekintamam, nekaitomam: Pusdalyvio formos tarmėje palyginti negausios. Be to, jos gerokai apstabarėjusios LKKIX211. Apstabarėję žodžių junginiai eiti kelią, keliauti kelią rš. stabarėti; apstabarėti; išstabarėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
stabarėti — stabarėti, ėja, ėjo intr. 1. NdŽ augti į stabarus, virsti stabaru, kietėti, medėti: Peraugusi žolė stabarėja DŽ1. | prk.: Poetas mėgdavo sakyti, kad jam jaunystė jau praėjo, kad jis jau stabarėja J.Paukš. 2. lingv. darytis nekintamam, nekaitomam … Dictionary of the Lithuanian Language
sustabarėti — intr. 1. NdŽ išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Kai žolė sustabarėja, gyvuliai teip nebeėda Lel. ║ pasidaryti nelanksčiam, sustirusiam: Jo rankos pamėldavo, pirštai sustabarėdavo rš. 2. prk. pasidaryti sustingusiam, nebeprogresuoti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
